Russians in Ukrainian Folklore from the 20th and Early 21st Centuries: The Dynamics of the Images and Contexts
| dc.contributor.author | Kuzmenko, Oksana | |
| dc.contributor.author | Кузьменко, Оксана Володимирівна | |
| dc.date.accessioned | 2024-10-17T07:11:52Z | |
| dc.date.available | 2024-10-17T07:11:52Z | |
| dc.date.issued | 2022 | |
| dc.description.abstract | The article presents the genesis and dynamics of the ethnostereotype of Russians in Ukrainian folklore from the 20th and early 21st centuries. The object of the interdisciplinary research is texts from printed sources, archival collections, and texts recorded during the author’s latest fieldwork between 2013 and 2018. The subject of the article is the variability of the ethnostereotype and its features. The goal is the semantic-structural analysis of three main images (moskal, ‘executioner [kat]’, rashyst), the main meaning of which is ‘invader of Ukrainian land’. Based on materials of various genres and the contexts of their functioning, the author proves that the image of the moskal was the most common in the folklore of the First World War. It preserves the archaic semantics of ‘devil’ and ‘alien’ based on folklore models from the 19th century. The image is ambivalent, mainly with negative connotations (uneducated, cunning, treacherous, thieving, rapacious, aggressive, cruel). The emphasis is placed on role changes in the semantics of the image of the enemy, the transition from ‘animal’ to human’. The change was fixed by the opposition in the formula ‘first’ (not) second moskal. The author examines the image of the ‘executioner’ based on the motifs of violence, cruelty and revenge highlighted in the insurgent and eviction folklore which formed during the Second World War. It is emphasised that in the folklore formula ‘Moscow executioner’, one should understand the superiority of the national over the social. The conclusions state that the semantics of the new images of Russians (rashyst, ork, rusnia) and their meaning are determined by the modern context of the Russian-Ukrainian war and the previously formed stereotypical meanings of moskal. Constant metaphorical epithets (‘scary’, ‘dark’ as uneducated, ‘wild’, ‘vile’, ‘lying’, ‘dirty’, ‘evil’, ‘fierce’, ‘Red’) verbalise these meanings. Straipsnyje pristatoma etninio rusų stereotipo XX a. – XXI a. pradžios ukrainiečių folklore kilmė ir raida. Tarpdisciplininio tyrimo objektas – tekstai iš spausdintų šaltinių, archyvinių rinkinių ir autorės tarp 2013 ir 2018 m. lauko tyrimų metu užrašyti kūriniai. Straipsnyje siekiama atskleisti etninio stereotipo varijavimą ir bruožus. Struktūrinė semantinė analizė telkiama į tris svarbiausius įvaizdžius (maskolis, budelis (kat), rašistas) – visi jie iš esmės reiškia ‘Ukrainos okupantasʼ. Remdamasi skirtingų žanrų kūriniais ir jų funkcionavimo kontekstais, autorė parodo, kad maskolio įvaizdis produktyviausias buvo Pirmojo pasaulinio karo laikų folklore. Jame išsaugota archajiškų „velnio“ ir „svetimojo“ semantinių bruožų, ateinančių dar iš XIX a. folkloro. Šis įvaizdis nevienareikšmis, bet vyrauja neigiamos konotacijos (neišprusęs, suktas, klastingas, vagis, prievartautojas, agresyvus, žiaurus). Ypač pabrėžiama vaidmenų kaita, siejama su priešo įvaizdžio semantika – perėjimas nuo „gyvulio“ prie „žmogaus“. Šis pokytis nusakomas priešpriešą atskleidžiančia formule: „pirmas – (ne) antras maskolis“. Budelio įvaizdį autorė tiria remdamasi prievartos ir žiaurumo motyvais, taip pat atpildo motyvu, ryškėjančiu rezistentų ir tremtinių folklore, sukurtame Antrojo pasaulinio karo metais. Svarbu pabrėžti, kad folklorinę formulę „Maskvos budelis“ reikia suprasti ne tiek socialiniu, kiek nacionaliniu požiūriu. Straipsnyje parodoma, kad naujųjų įvaizdžių (rašisto, orko, ruskio) semantiką ir reikšmę lemia ir dabartinio Rusijos karo prieš Ukrainą kontekstas, ir anksčiau susiklosčiusi stereotipinė maskolio įvaizdžio semantika. Šie įvaizdžiai nusakomi tolydžio pasikartojančiais metaforiniais epitetais (baisus, tamsus – t. y. neišprusęs, laukinis, niekšingas, melagis, purvinas, blogas, nuožmus, raudonas). | |
| dc.identifier.citation | Kuzmenko O. Russians in Ukrainian Folklore from the 20th and Early 21st Centuries: The Dynamics of the Images and Contexts / Oksana Kuzmenko // Tautosakos darbai : mokslo žurnalas / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ; [red. kol.: V. Daugirdaitė (vyriausioji red.) ir kiti]. – Vilnius, 2022. – № 64. – P. 15–56. | |
| dc.identifier.doi | https://doi.org/10.51554/TD.22.64.01 | |
| dc.identifier.issn | 1392-2831 | |
| dc.identifier.uri | https://ir.kneu.edu.ua/handle/2010/46692 | |
| dc.language.iso | en | |
| dc.publisher | Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | |
| dc.subject | folklore of the First World War | |
| dc.subject | folklore of the Second World War and postwar period | |
| dc.subject | Russian-Ukrainian war | |
| dc.subject | Russians | |
| dc.subject | stereotype | |
| dc.subject | image | |
| dc.subject | context | |
| dc.subject | Pirmojo pasaulinio karo laikų folkloras | |
| dc.subject | Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikų folkloras | |
| dc.subject | Rusijos karas prieš Ukrainą | |
| dc.subject | rusai | |
| dc.subject | stereotipas | |
| dc.subject | įvaizdis | |
| dc.subject | kontekstas | |
| dc.title | Russians in Ukrainian Folklore from the 20th and Early 21st Centuries: The Dynamics of the Images and Contexts | |
| dc.title.alternative | Rusai XX a. – XXI a. pradžios ukrainiečių folklore: įvaizdžių ir kontekstų dinamika | |
| dc.type | Article |